Paaugliškai tada rašiau
Senas įrašas. Penki metai praėjo. Prologas ir dėstymas senas, kopijuotas iš penkių metų senumo įrašų. Epilogas – situacija po tam tikro laiko
Paaugliškai tada rašiau
Nieko emocionalaus. Gyvenimas bėga tolyn
prologas/ Paklausk bet ko..>>
Koks yra gyvenimas? tau atsakys – Sunkus. pratęsk – Palyginus su kuo? … (?)
pirmas epizodas/ Kasdien galime skųstis, kokie esame nelaimingi, kaip niekam mūsų nereikia, tačiau ką tuo bandome pasiekt? gailestį ir „draugystę“ iš gailesčio. Bet ar to tikrai mums reikia? galime surast žmones ir skųstis jiems, kad esame įskaudinti, kad gyvenimas nemielas, kad sunku…
antras epizodas/ Jie žinoma pasijus nesmagiai, ir ims guosti. O tai paglostys tavo savimeilę, ar ne? juk to ir siekei. nori vėl patikėt kad kažkam svarbus esi. ir negi yra geresnis būdas, kaip to išsireikalaut?
trečias epizodas/kartais tai prieina toliau… Imama mtyti užuominas apie savižudybę. Kitas žmogus sunkiai atsilaiko.. prasideda raginimai, net iki ašarų… įrodinėjimai, koks esi svarbus, kaip be tavęs visi kentės. dar karta paglosto? Kaip elgtis su tokiais žmonėmis? paprasčiausiai pasakyt (nors ir žiauriai), bet mirusius vistiek pamiršta… kol esi gyvas, žmonėms reiški daugiau…
ketvirtas epizodas/ [uola] kai kažkas panašaus ištinka mane, stengiuosi tam žmogui paaiškint, kad tik patys mes save metame nuo uolos. Uola rankų neturi. patys galime ir pasigamint sparnus ir tą tarpeklį uolose perskrist…gali tai žmogui paaiškint ir vėl įtikint gyvent, gaminant sparnus su viltimi pakilti…
penktas epizodas/ [Dedalo ir Ikaro sindromas] Pagaliau pasigamino sparnus. nuotaika pakilo, pasiruošė šuoliui.. (versija 1) perskrido, tačiau nenutūpė, o pakilo aukščiau…patiko skrydis. Juk ir toliau galima skraidyt aukštai, pamiršus žemiškas problemas. bet per aukštai, vaškas lydosi. sparnai subyra… Krenti… ir didelė tikimybė, kad vėl į tą patį tarpeklį. (versija 2) pakyla, tačiau išsigąsta vėjo, kuris bando jį sustabdyti. apie pasipriešinimą draugas nieko nesakė! man nesakė… Jis kaltas. nusileidžia žemiau. sparnai paliečia tarpeklio kraštus ir nebelieka vietos laisvai plasnot… nebegali pakilt ir vėl įkrenti. (optimalus variantas) padedi draugui pasigamint sparnus, padedi pakilt, ir laimingai perskridus tarpeklį, paimi už rankos ir sakai „šaunuolis. didžiuojuos tavimi. Įveikei pats“.
išvada/ [patarimas, dėja tinkantis ne visiems] nepasiduok žmogaus prašymui tave perdėtai girti, kad pasijaustų vertingas. geriau įtikinti, kad JIS pats gali vėl save atstatyti. Parodyti, kad tu ne tam, kad jį guostum, bet tam, kad jį morališkai palaikytum ir įrodytum, kad tik JIS pats, o ne TU gali pakeist gyvenimą ir įveikti sunkumus. Leisk žmogui pačiam atsakinėt į klausimus, kas jam svarbu. Pasakyk, kad taip, kaip jis elgiasi su kitais, taip elgiamasi su juo. Juk galų gale tiek gėris, tiek blogis yra atlyginami. O visada nusiminęs ir galvą nuleidęs žmogus, nepamatys nuostabaus rudens, pasislėpusio medžio šakose.
Seniai rašiau. Emocionalus paauglės mąstymas ir daug vyresnė mergina, netyčia užkritusi ant pečių su savo problemomis. Bandžiau analizuoti tąkart.
Dabar jos nebėra. Trečio epizodo pradžia